Bankuchenas

  
 Mokykla man nėra toks jau beviltiškas dalykas. Mokymosi prasme esu kiek kitokios nuomonės, kadangi tiek, kiek išmokau per 10 metų, likusius metus nieko naujo nebesužinosiu. Tiesą sakant, jau ir šie metai buvo vieni iš nuobodžiausių. Ne todėl, kad visą kursą mokėjau iki šiol, tiesiog informacijos, kuri man nėra įdomi, į mano galvą neįkyši. Taigi, fizikoje, chemijoje esu visiškai visiškai žalia. Lietuvių kalba, rašymas yra mano stichija ir tą išmanau jau nuo senų laikų, todėl kartais jaučiu, kad mokykloje tikrai gaištu laiką.

 Visą situaciją gelbsti žmonės, turintys humoro jausmą. Turbūt, nėra buvę nei dienos, kad mokykloje nesijuokčiau labai labai daug. O tas labai labai daug dažniausiai pasireiškia pačioje rimčiausioje vietoje, todėl būna dar smagiau. Kartais išgirdus, atrodo, visai paprastą žodį imi juoktis, todėl pabandysiu parašyti kelis žodžius, kurie yra vartojami tikrai dažnai, bet man kelia juoką visur ir visada. Gyvenimiškose situacijose pritaikius šiuos žodžius būna žymiai juokingiau, tad jei jau taip liūdna skaityti, galit pafantazuoti ;D.

Aladinas (žmogaus vardas) 

Bankuchenas ■ Basanoškės ■ Birbynė ■ Bliuskė ■ Bliuzelė ■ Bliuzonas ■ Bulka ■ Bombonkė ■ Burdakas ■ Buterbrodas 

Cukierkos

Čecholas ■ Čeinikas ■ Čemodanas ■ Češkės ■ Čiaupas

Drandalietas ■ Dustininkas 

Gaigalas ■ Gvazdikas

Irisas (žmogaus vardas)

Kardiganas ■ Karklelis ■ Klebonas ■ Klemensas ■ Klumpakojis ■ Kurtkė ■ Kvietkas 
Maištas

Pamazgos ■ Pijokas

Ragažė 

Sasiskos ■ Sietka ■ Sklepas ■ Sniečka (žmogaus vardas) 

Šliurės ■ Šližykas ■ Šmotas

Taburetė ■ Terba ■ Timpės 

Viduriai (baterijos) ■ Virgis Stakėnas

Zagsas ■ Zrazas

American pancakes

 Nesvarbu, kad mano mitybos sąraše pagrindinę vietą užima gatavi, kiekvienoje parduotuvėje randami produktai, tačiau kaip bebūtų gaila, su maisto gaminimu kartais tenka susidurti ir man. Gaila todėl, kad maisto gaminimas mano gyvenime tolygus namų darbų darymui, o jie užima paskutinę vietą. Taigi, šioje srityje esu labai labai silpna.

 Virtuvėj apsilankyti man tenka tik tada, kai baigiasi nutellos ir kitų fainų dalykėlių atsargos. Pasiseka, jei joje randu kažką paruošto valgymui, tačiau būna ir taip, kad miltų pasiėmusi nepradėsiu valgyti, todėl tenka suktis iš padėties.

  Šiandien nutiko kažkas panašaus. Pradėjau mąstyti apie blynus, tačiau prisimininus, kad esant reikalui mano veiksmingiausias išsivėmimo būdas yra galvojimas apie riebius blynus, tai noras juos kepti kažkaip dingo. Visgi visai netikėtai prisiminiau amerikietiškus blynus, kuriuos kažkada labai labai senai, kai dar barbės buvo galvoj, kepdavom su draugėm. Spėju, kad tada kulinarijos srity buvau daug labiau pažengusi, bet vis tiek panorau pabandyti.

 Jei niekada neragavot šių blynų, tai bent jau per amerikietiškus filmus teko matyti, ne veltui toks jų pavadinimas. Amerikietiškų blynų esmė - kepimas sausoje keptuvėje, be jokio aliejaus. Taigi, ką vimdo riebalai, šitas receptas turėtų patikti.

 Jeigu neturit daug laiko, siūlau net nemėginti jų kepti. Šie blynai kepami ant pačios mažiausios ugnies, todėl, keramikinėje keptuvėje vienam blyno iškepimui prireiks 2min, tačiau kepant paprastoje keptuvėje užtruksite vos ne 10min. Vienaip ar kitaip laiko reikia daug. Kadangi su kepimu man niekada nesiseka, visada viską prideginu, tai kepant tokiu būdu jokių problemų neiškyla.

    Ingridientai:

• 1 ir 1/4 stiklinės miltų
• 1 kiaušinis
• 1 ir 1/4 stiklinės kefyro arba raugintų pasukų (man asmeniškai su kefyru skaniau)
• 1/4 stiklinės cukraus
• 1 a.š. sodos (nugesinti nepamirškit)
• druskos 
• 1/4 aliejaus (patarčiau rinktis kelis šaukštus alyvuogių arba kokosų aliejaus, nes nuo saulėgrąžų aliejaus blynai labai svyla ir ne tokie skanūs būna)

         

 

 Pirmiausia sumaišiau atskirai skystus ir atskirai sausus produktus, tada viską kartu. Paskui įkaitinau keptuvę ir pradėdama kepti nustačiau pačią silpniausią ugnį. Į tešlą visko dėjau dvigubai daugiau, nes kitaip pavalgytų, tik 2 valgyti nemėgstantys žmonės.

Fat dog

 Kaip buvo juokinga po paskutinio įrašo sulaukti tų, kurie siūlė įvairius būdus kovai su ilgesiu. Žmonės kvaili. Ne pagalbos man reikia. Kaip aš galiu kovoti su tuo, ko neturiu, bet labai trokštu. Būtų per daug žiauru.

 Ir visgi šiame bloge rašau ne todėl, kad tikiuosi sulaukti pagalbos, o todėl, kad rašydama gebu išvynioti visą raizgalynę iš savo galvos. Taip joje atsiranda vietos naujoms mintims, kuriomis dalintis viešoje erdvėje man patinka. Tiesiog patinka. 

 Taip jau kartais nutinka, kad tu sergi 3 dienas, bet tavo gydytojas yra baisiai mielas ir tave nuo mokyklos atleidžia 2 savaites. Išties visai nesvarbu, kad mano savijauta šiuo metu gera, galbūt, aš jau kurį laiką gyvenu su 35 vėžio rūšimis to nejausdama, bet toks jau tas laimingas gydytojų gyvenimas, kad nieko jie daugiau neveikia, kaip tik džiugina savo pacientus, rašydami tuos sušiktus nedarbingumo lapelius.

 Sėdėti namuose užknisa, todėl belieka imtis veiklos, kurios paprastai nesiimčiau niekada. 

 Prieš daug laiko teko palaikyti ryšį su ebay.com, nes norėjau savo storam šuniui nupirkti džempą. Deja, ankstesni ir vėlesni ryšio palaikymai su šiuo tinklapiu buvo sėkmingesni, nes mano storas šuo gavo gerokai daug labai smarkiai žiauriai per mažą drabužį. Nors buvau pateikus išmatavimus ir kas antroje žinutėje kartojau, kad mai dog iz rili veri fet, likau visiškai nesuprasta. 

 Išsiaiškinus, kad mano šuo nenori lankytis sporto klube, ėmiau prisiminti siuvėjų kursuose, kurių niekada nelankiau, įgytus pagrindus.

Čia kai tilpo viena koja

Čia kai tilpo visi lašiniai (kapišono praplatinimui panaudojau forsiškos maikės juosteles).

Longing sucks

 Užknisa kažko labai labai ilgėtis, nes nuo šito jausmo žiauriai skauda. O kai tas ilgesys trunka ilgai ir nujauti, kad tai vis dar tęsis ir tęsis, tiesiog nebežinai ką daryti. Tave varžo tavo amžius, daugybė pareigų ir daug daug nesupratingų žmonių, todėl skubi gyventi, lauki tos dienos, kai tapsi nepriklausomas ir tiesiog nebesimėgauji šia diena, nes visą dėmesį esi sutelkęs į ateities vizijas.

 Mano vizijos nėra kažkuo ypatingos. Tai paprastas gyvenimas žmonių apsupty. Gerų žmonių. Kita vertus užtektų ir vieno žmogus. Tačiau kodėl tokių mažų dalykų negalima turėti tiesiog dabar? Todėl, kad žmonės yra žiaurūs.

 Džiaugiuosi, kad kartais mane aplanko teigiamos emocijos ir judu į priekį, tačiau negebėdama įžvelgti rezultatų, kuriais mėgausiuosi ateity, imu ir palūžtu. Bet aš save pažįstu, praėjus keliems sušiktiems etapams aš iškelsiu galvą aukštyn ir viską padarysiu. Beveik viską.

 Visgi principai egzistuoja mano pasaulyje, todėl padarysiu ne viską. Geriau lauksiu. Man skaudės, bet aš lauksiu. O galbūt iniciatyvos imsis kita pusė. Būtų gerai.

 Nebūtų taip sunku, jei paskui save nesitempčiau to, kas sukelia prisiminimus iš tada. Iš tada, kai galvojau, kad drugeliai po visą kūną skraidys dar ilgai. Kvapas. Kiekvieną kartą įkvėpus to, kas visai netikėtai užsiliko, man žiauriai skauda, bet tuo pačiu motyvuoja, suteikia jėgų. Dviprasmiška, todėl žiauriai sunku.

  Žmonės yra labai labai žiaurūs. Ir kas blogiausia, aš nuo jų negaliu pabėgti. Ne todėl, kad neturiu kur bėgti, todėl, kad paprasčiausiai negaliu. Sušiktas gyvenimas sutvarko viską taip, kad belieka tikėti stebuklais ir jų laukti.

 Bandžiau į viską žvelgti optimistiškai. Bandžiau padėti žmonėms. Nepavyko. Bandžiau prie jų prisitaikyti. Tesiog negalėjau. Negalėjau užmiršti to, kas per ilgą laiką įsisiurbė į mano kraują. Man gali padėti tik kita aplinka, kuo toliau nuo jų.

Eat food. Not too much. Mostly drugs.

 Žinot tą jausmą kai sergi (ne apie psichines ligas kalbu), o visi aplinkui rodo žymiai daugiau dėmesio nei įprastai? Aišku, dėmesys, kai žmogus ant manęs rėkia, primindamas, kad išgerčiau sušiktus antibiotikus, man yra nepriimtinas, bet pasaulyje yra daug daug žmonių, kurie savo meilę ir rūpestį moka išreikšti ir kitais būdais. 

 Kas gali būti fainiau, kai tu guli su 39 laipsnių temperatūra, žiūri televizorių, išties nieko jame nematydamas ir daugiau nieko negali daryti, nes ta sušikta temperatūra surakina visą kūną, o tada koks labai fainas žmogus tau atneša nutellos. Toks aš jau esu žmogus, kad jei jau kažką valgau, tai nebent tik lengvai ir greitai valgomus dalykėlius. Niekada neturėjau, kažin ar dar kažkada turėsiu kantrybės 5 valandas valgyti kokį lievą kepsnį su 20 bulvių lekštėj ir kibiru salotų. Aš visiškai neperdedu, žmonės išties taip valgo. O kad neturėčiau tokių problemų, aš einu lengviausiu ir paprasčiausiu keliu, visą gyvenimą valgau nutellą, kinder buenus ir panašius dalykus. Ir toks gyvenimo būdas, pagal mano paskaičiavimus, yra pats pigiausias. Kas gali būti geriau? Na taip, nebent tik mcdonaldas, bet šitam kaime jo nerasi.

Aišku po kokių 30min laimės visada ateina skausmas

Šiandien šudino popso diena.

2014

 Išties sunku patikėti, kad per nevisiškai ilgą nerašymo laikotarpį gyvenimas gali pasikeisti žiauriai labai labai. Tačiau aplinkiniai, rodos, to nepastebi ir visiems viskas tvarkoj. Kad tikrai viskas būtų kaip ir anksčiau, turiu grįžti prie savo pomėgio.

 Grįžimas susijęs su šiais metais, kadangi naujo įrašo subrandinimui man jau pakako laiko apsidairyti 2014-uose ir pamatyti tą sušiktą rūtiną žmonių tarpe. Per tuos nepilnus 3 mėnesius jau pusė pasaulio spėjo pasiskelbti, kad atveria kažkokį fucking naują gyvenimo puslapį (blogai), pradeda kažką naujo (nėra blogai), kūriasi fucking sąrašus (labai blogai) ir kažkokį laiko tarpą bando tapti tobulom asmenybėm (daunai gal), kol galiausiai grįžta prie tų sušiktų, jau nugyventų puslapių (taip jiems ir reikia).

  Ir tie nauji metai tikrai užknisantis reikalas, nes kažkokios aukos bando įrodyti, kad norint tapti tobulu žmogučiu tereikia išbraukinėti punktus iš tobulos asmenybės elgsenos, įpročių, darbų sąrašo. Ir jei jau žmogus kažką išbraukia, jis priverstas tikėti, kad tas išbraukimas prie įsikūnijimo į tobulą asmenybę veda vis arčiau. Visgi netobulas žmogus kažkada supranta, kad jis plūduriuoja tam pačiam mešle, tačiau vis dar nesuvokia, kad į sąrašą įtraukęs, pavyzdžiui, dažną kambario tvarkymąsį, nuo sausio 1d. jo dažnai nesitvarkys. Pirmiau reikia surasti priežastį kodėl jo nesitvarkė iki šiol. Tinginystė, laiko neturėjimas.. Kovai su tinginyste reiktų keisti tam tikrus įpročius, kad atsirastų daugiau laiko reiktų išmokti jį planuoti, kažko atsisakyti ir visam tam reiktų ne vieno papildomo punkto, norint pasiekti tą galutinį tašką. O tokio sąrašo, su punktais, išsišakojusiais į dar šimtus punktų, vykdymas priverstų jį įsisprausti į tam tikrus rėmus ir gyvenimas taptų tiesiog neįdomus.

 Geriausias pasirinkimas būtų gyventi taip, kaip nori šią minutę ir toliau daryti tas sušiktas gyvenimo klaidas. Netobulu žmogum būti žiauriai gerai, bet juo būti reikia protingai, o protu yra apdovanotas kas antras žmogus, tereikia išsiskaičiuoti pirmais antrais.

 Rašyti visokias tokias rašliavas neraštingųjų tarpe tapo nebemadinga, būtent todėl aš čia (gili mintis). Prieš metus rašiau apie tam tikras gyvenimo vertybes, apie priežastis kodėl verta mėgautis gyvenimu ir tiesiog jį gyventi. Dabar su mielu noru pateikčiau sąrašą kodėl gyvenimas sušiktas, bet tai nereiškia, kad aš nelaiminga, tiesiog per žiauriai trumpą laiką paragavau daug daug mėšlo. Visgi nepagalvokit, kad aš grįžau prie rašymo rūtinos. Man šiuo metu tereikėjo šio vieno įrašo, kito gali nebeprireikti. PEACE.

(Vis dar myliu muziką. Labai.)