Išties sunku patikėti, kad per nevisiškai ilgą nerašymo laikotarpį gyvenimas gali pasikeisti žiauriai labai labai. Tačiau aplinkiniai, rodos, to nepastebi ir visiems viskas tvarkoj. Kad tikrai viskas būtų kaip ir anksčiau, turiu grįžti prie savo pomėgio.
Grįžimas susijęs su šiais metais, kadangi naujo įrašo subrandinimui man jau pakako laiko apsidairyti 2014-uose ir pamatyti tą sušiktą rūtiną žmonių tarpe. Per tuos nepilnus 3 mėnesius jau pusė pasaulio spėjo pasiskelbti, kad atveria kažkokį fucking naują gyvenimo puslapį (blogai), pradeda kažką naujo (nėra blogai), kūriasi fucking sąrašus (labai blogai) ir kažkokį laiko tarpą bando tapti tobulom asmenybėm (daunai gal), kol galiausiai grįžta prie tų sušiktų, jau nugyventų puslapių (taip jiems ir reikia).
Ir tie nauji metai tikrai užknisantis reikalas, nes kažkokios aukos bando įrodyti, kad norint tapti tobulu žmogučiu tereikia išbraukinėti punktus iš tobulos asmenybės elgsenos, įpročių, darbų sąrašo. Ir jei jau žmogus kažką išbraukia, jis priverstas tikėti, kad tas išbraukimas prie įsikūnijimo į tobulą asmenybę veda vis arčiau. Visgi netobulas žmogus kažkada supranta, kad jis plūduriuoja tam pačiam mešle, tačiau vis dar nesuvokia, kad į sąrašą įtraukęs, pavyzdžiui, dažną kambario tvarkymąsį, nuo sausio 1d. jo dažnai nesitvarkys. Pirmiau reikia surasti priežastį kodėl jo nesitvarkė iki šiol. Tinginystė, laiko neturėjimas.. Kovai su tinginyste reiktų keisti tam tikrus įpročius, kad atsirastų daugiau laiko reiktų išmokti jį planuoti, kažko atsisakyti ir visam tam reiktų ne vieno papildomo punkto, norint pasiekti tą galutinį tašką. O tokio sąrašo, su punktais, išsišakojusiais į dar šimtus punktų, vykdymas priverstų jį įsisprausti į tam tikrus rėmus ir gyvenimas taptų tiesiog neįdomus.
Geriausias pasirinkimas būtų gyventi taip, kaip nori šią minutę ir toliau daryti tas sušiktas gyvenimo klaidas. Netobulu žmogum būti žiauriai gerai, bet juo būti reikia protingai, o protu yra apdovanotas kas antras žmogus, tereikia išsiskaičiuoti pirmais antrais.
Rašyti visokias tokias rašliavas neraštingųjų tarpe tapo nebemadinga, būtent todėl aš čia (gili mintis). Prieš metus rašiau apie tam tikras gyvenimo vertybes, apie priežastis kodėl verta mėgautis gyvenimu ir tiesiog jį gyventi. Dabar su mielu noru pateikčiau sąrašą kodėl gyvenimas sušiktas, bet tai nereiškia, kad aš nelaiminga, tiesiog per žiauriai trumpą laiką paragavau daug daug mėšlo. Visgi nepagalvokit, kad aš grįžau prie rašymo rūtinos. Man šiuo metu tereikėjo šio vieno įrašo, kito gali nebeprireikti. PEACE.
(Vis dar myliu muziką. Labai.)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą